Menu
Mano istorija
Aš, Karolis Kazlauskas, man 32 metai, turiu nuostabią šeimą, su žmona auginame 3 metų mergytę. Gimiau ir užaugau Kaune, tiesa sakant, net ir išmaišęs pasaulį, šiuo metu gyvenu ne taip toli nuo tos vietos kur gimiau. Šiandien žinau, ko noriu iš gyvenimo, turiu stiprią viziją ir suprantu, kodėl man tai svarbu.. bet taip buvo tikrai ne visada 😉
Kai man buvo vos 10 metų mirė tėtis. Su tėčiu visada siejo šilti jausmai, artimas ryšys, buvo sunku susitaikyti, kad daugiau jo nebepamatysiu. Mama stengėsi užauginti mane savarankišku. Gyvenome kukliai, tačiau visko užteko, už tai esu dėkingas.
Paauglystėje pradėjau intensyviai domėtis saviugda, nors kiek save prisimenu, visada turėjau tam polinkį. Norėjau suprasti žmogaus vidinį pasaulį, troškau tobulėti, buvo įdomu, kaip galiu efektyviai įvaldyti naujus naudingus įgūdžius ir tapti geresniu bet kurioje srityje. Kiek dabar pamenu, pagrindinis stumtelėjimas į saviugdos sritį buvo nesusiklostę santykiai su patinkančia mergina. Jiems nutrūkus tapau lyg apsėstas asmeninio augimo, žinojau, kad tai kaip elgiuosi ir kokius gaunu rezultatus, nėra įgimta ar nepakeičiama - įgudžius galime tobulinti ir tapti geresniais.
Dabar žvelgdamas atgal, matau tobulą balansą, nes jei ne tuometinis skausmas dėl nepilnavertiškumo, tai greičiausiai nebūtų manęs privedę prie tokių stiprių savęs paieškų ir nuostabių atradimų, už kuriuos šiandien esu begalo dėkingas.
Baigęs mokyklą net neįsivaizdavau, kuo noriu būti gyvenime. Didelis mamos noras buvo, kad baigčiau aukštajį mokslą – kitaip savęs tuo metu ir neįsivaizdavau. Sėkmingai įstojau į transporto inžinerijos specialybę, kuri vėliau išsiskirstė į pakraipas ir visai nejučia atsidūriau aviacijoje. Baigęs bakalauro bei magistro studijas pradėjau dirbti, tuo metu atrodytų, svajonių darbą aviacijoje.
Vis tik darbas aviacijoje vedė mane atradimų ir ieškojimų link. Dirbdamas su orlaiviais turėjau lankstų grafiką, galėjau pats planuotis atostogų datas ir trukmes, o tai leido keliauti, kur tik norėjau.
Vedamas smalsumo ir savęs paieškų, autostopu bei traukiniais išmaišiau Balkanus ir didžiąją dalį Europos, o 2016 metais spontaniškai išvykau į Peru džiungles kartu su draugų ir pažįstamų kompanija.
Beveik mėnesį praleidau Amazonės džiunglėse su vietinėmis gentimis, keletą savaičių keliavau po Kusko kalnus. Per tą laiką manyje labai daug kas susidėliojo į vietas. Pajutau, kad pagaliau žinau, ko noriu iš gyvenimo ir grįžau namo. 2017 metais vedžiau savo svajonių moterį, o dar po metų tapau nuostabios mergaitės tėčiu.
2019 metais su šeima gyvenome Šveicarijoje. Turėjau gerai apmokamą darbą, tačiau vis aiškiau suvokiau, kad specialybė, kuriai įgyti skyriau 6 metus ir dar 8 metus praleidau dirbdamas bei keldamas kompetenciją įvairiose šalyse, manęs nebetenkina. Jaučiausi lyg tempdamas ne savas roges. Norėjau kažkokio kito gyvenimo, bet vis dar nežinojau, kokio. Jausmas krūtinėje aiškiai sakė, kad turiu išbandyti šį tą naujo.
Dabar man atrodo, kad atsakymas visada buvo šalia, tik aš nemokėjau jo pamatyti. Taigi leidausi į paieškas, dirbau su koučeriais, mentoriais, toliau gilinausi į save. Visa tai padėjo susidėlioti atsakymus, surinkti juos iš visokių užuominų, pažvelgti giliau į save. Išdrįsau pamatyti tikruosius savo talentus ir stipriąsias puses.
Galiausiai pasiteisino posakis: „Kas ieško, tas randa“. Aiškiai supratau, kad noriu dirbti su žmonėmis, padėti jiems. Nuo vaikystės buvau empatiškas, sugebėdavau įžvelgti kituose potencialą ir padėti jį auginti, tik vis kažkaip „nenorėjau“ suvokti, jog tai galima paversti pagrindine veikla.
Taip 2019 metų vasarą gimė projektas „Gyvenk laisvai“, ėmiau dalintis sukauptomis žiniomis, daryti podcastus su įvairiais įdomiais žmonėmis. Žmogus, kuris tuo metu buvo mano mentorius bei prisidėjęs prie tuometinio mano perversmo, buvo ne tik stiprus koučeris, bet ir puikus marketingo specialistas. Jis ir paskatino susikurti savo verslą, juolab ta mintis mane jau senokai žavėjo.
Pradėjau konsultuoti žmones, baigiau mokymus ir tapau koučingo bei rebefingo instruktoriu,
susipažinau su daugybe stiprių, talentingų žmonių, tapau lektoriumi, mentoriumi, įkvėpėju, pradėjau dalyvauti podcastuose kaip svečias ir t.t. Svarbiausia: aš pats pasijutau laimingu bei įgijau galimybę ir kitus pastūmėti laimės ir sėkmės link.
